priegaidėtas

priegaidė́tas, -a adj. (1) tariamas su priegaide, turintis priegaidę: Turi priegaidė́tą galūnę Jn. Lietuviai neteko v po t nepriegaidėtame padėjime (Jaunius) K.Būg. Lietuvių priegaidėtoms lytims várna – var̃nas atliepia dar ir serbų-kroatų kalboje priegaidžių skirtumas EncII986. Trakai lygiai kaip lietuviai ar latviai turėjo priegaidėtus akcentus LTIII451.